Kodėl šiandien taip sunku atskirti tiesą nuo melo?
Gyvename laikais, kai informacija plūsta iš visų pusių kaip vandens srautas per pralaužtą užtvanką. Viena žinutė telefone, kitas įrašas TikTok’e, trečias straipsnis naujienų portale – ir štai jau galvoje sukasi dešimtys skirtingų versijų apie tai, kas iš tikrųjų vyksta pasaulyje. O kai kalbame apie karo konfliktus, situacija tampa dar sudėtingesnė.
Paaugliai ir jaunimas šiandien susiduria su unikalia problema – jie yra pirmoji karta, kuri apie karus sužino ne iš televizijos ar laikraščių, o iš socialinių tinklų. Tai reiškia, kad informacija pasiekia akimirksniu, dažnai nepatikrinta, nepatvirtinta ir sumaišyta su nuomonėmis, emocijomis ar tiesiog melagingais teiginiais.
Rusijos invazija į Ukrainą, konfliktas Artimuosiuose Rytuose, įtampa Taivano sąsiauryje – visa tai vyksta realiu laiku jūsų ekranuose. Bet kaip suprasti, kas iš to, ką matote, yra tiesa? Kaip nepatekti į dezinformacijos spąstus? Ir svarbiausia – kaip išlikti informuotiems, bet tuo pačiu nesugadinti savo psichinės sveikatos?
Kas yra patikimas šaltinis ir kodėl tai svarbu?
Pirmiausia reikia suprasti vieną paprastą dalyką: ne visi šaltiniai yra lygūs. Kai kurie žmonės ir organizacijos skiria didžiulius resursus tam, kad informacija būtų tiksliai patikrinta prieš ją paskelbinat. Kiti tiesiog dalinasi tuo, ką girdėjo ar ką nori, kad žmonės tikėtų.
Patikimas šaltinis – tai ne tas, kuris pasakoja tai, ką norite išgirsti. Tai šaltinis, kuris:
Turi aiškią redakcinę politiką ir žurnalistų etikos kodeksą. Rimtos naujienų organizacijos viešai skelbia savo principus ir prisiima atsakomybę už klaidas. Jei klysta – ištaiso ir praneša apie tai.
Nurodo savo šaltinius. Kai skaitote straipsnį ar žiūrite reportažą, turėtumėte matyti, iš kur gauta informacija. Ar tai oficialus pranešimas? Liudininko pasakojimas? Ekspertų analizė? Jei šaltiniai nenurodomi – tai raudona vėliavėlė.
Atskiria faktus nuo nuomonių. Geros žurnalistikos standartai reikalauja, kad naujienos būtų atskirtos nuo komentarų. Faktas: „Mieste nugriaudėjo sprogimas”. Nuomonė: „Tai įrodo, kad viena pusė yra agresoriumi”. Matote skirtumą?
Pateikia kontekstą. Vienas vaizdo įrašas ar nuotrauka gali būti interpretuojami šimtu skirtingų būdų. Patikimi šaltiniai paaiškina aplinkybes, istoriją, priežastis ir pasekmes.
Realybė tokia, kad karo metu visos šalys naudoja propagandą. Tai ne naujiena – taip buvo visada. Bet dabar propaganda yra daug rafinuotesnė ir pasiekia jus tiesiogiai į kišenę per išmanųjį telefoną.
Socialiniai tinklai: draugas ar priešas informacijos paieškoje?
Štai kur tampa įdomu. Socialiniai tinklai yra paradoksas – jie gali būti ir neįtikėtinai vertingi informacijos šaltiniai, ir absoliučios dezinformacijos liūnas. Viskas priklauso nuo to, kaip juos naudojate.
Teigiama pusė: per socialinius tinklus galite matyti tai, kas vyksta realiu laiku, tiesiogiai iš žmonių, kurie yra įvykių epicentre. Ukrainos gyventojai, kurie dalinasi savo patirtimi, žurnalistai, kurie dirba karo zonoje, ekspertai, kurie analizuoja situaciją – visi jie yra pasiekiami keliais paspaudimais.
Tačiau čia ir slypi pavojus. Tarp tikrų liudijimų ir profesionalių analizių plaukioja:
• Senų konfliktų vaizdo įrašai, pateikiami kaip nauji
• Kompiuterinių žaidimų kadrai, pateikiami kaip tikri įvykiai
• Dirbtinai sukurti vaizdai ir „deepfake” technologija
• Emociškai manipuliuojantis turinys, sukurtas sukelti pyktį ar baimę
• Botų ir trolių armijos, platinančios tam tikrą naratyvą
Kaip apsisaugoti? Štai keletas praktinių patarimų:
Nepasitikėkite vien emocijomis. Jei įrašas ar žinutė sukelia labai stiprią emocinę reakciją – sustokite. Būtent to ir siekiama. Prieš dalindamiesi ar tikėdami, padarykite pauzę ir patikrinkite.
Naudokite atvirkštinę vaizdo paiešką. Google Images ar TinEye leidžia įkelti nuotrauką ir pamatyti, kur ji dar buvo naudota. Taip galite greitai nustatyti, ar tai tikrai naujas vaizdas iš dabartinio konflikto.
Tikrinkite profilį. Kas dalinasi informacija? Ar tai tikras žmogus su ilga istorija, ar paskyra, sukurta prieš kelias savaites? Ar jų įrašai yra įvairūs, ar tik vienos temos propaganda?
Ieškokite patvirtinimo. Jei kažkas svarbu, apie tai praneš daugiau nei vienas šaltinis. Jei matote sensacingą informaciją tik vienoje vietoje – labai tikėtina, kad tai netiesa.
Kritinio mąstymo įgūdžiai: jūsų geriausias ginklas
Kritinis mąstymas – tai ne tai, kad abejojate viskuo ir niekuo netikite. Tai gebėjimas užduoti teisingus klausimus ir ieškoti atsakymų metodiškai, nenusišalindami nuo sveiko proto.
Kai susiduriate su informacija apie karą ar konfliktą, paklauskite savęs:
Kas nori, kad aš tai žinočiau ir kodėl? Kiekviena informacija turi šaltinį ir tikslą. Kartais tikslas yra informuoti, kartais – manipuliuoti. Rusijos valstybinė žiniasklaida nori, kad tikėtumėte viena versija. Ukrainos šaltiniai – kita. Vakarų žiniasklaida turi savo perspektyvą. Suprasdami motyvaciją, geriau suprasite informaciją.
Kokių faktų trūksta? Dažnai dezinformacija veikia ne per melo pasakojimą, o per tiesos nutylėjimą. Jums gali būti pateikti tikri faktai, bet tik tie, kurie palaiko tam tikrą naratyvą, o kiti – nutylimi.
Ar tai logiška? Jei kažkas skamba per gerai, kad būtų tiesa, arba per baisiai, kad būtų įmanoma – greičiausiai taip ir yra. Naudokite sveiko proto testą.
Kas dar galėtų būti tiesa? Vienas didžiausių kritinio mąstymo aspektų – gebėjimas svarstyti alternatyvias interpretacijas. Galbūt tai, ką matote, gali būti paaiškinta kitaip?
Štai praktinis pavyzdys. Tarkime, matote vaizdo įrašą, kuriame parodytas sugriautas pastatas. Kritiškai mąstantis žmogus paklaustų:
– Kur ir kada tai nufilmuota?
– Kas nufilmavo ir kaip šis įrašas pateko į internetą?
– Ar yra nepriklausomų šaltinių, patvirtinančių šią informaciją?
– Kokia buvo šio pastato istorija prieš jį griaunant?
– Kas galėtų turėti naudos iš šio vaizdo įrašo sklaidos?
Patikimų žiniasklaidos šaltinių sąrašas
Gerai, užtenka teorijos. Dabar konkrečiai – kur ieškoti patikimos informacijos apie karo konfliktus?
Tarptautinės naujienų agentūros:
Reuters, Associated Press (AP), Agence France-Presse (AFP) – tai organizacijos, kurių verslas yra faktų tikrinimas. Jos parduoda naujienas kitoms žiniasklaidos priemonėms, todėl jų reputacija priklauso nuo tikslumo.
Rimti tarptautiniai leidiniai:
BBC, The Guardian, The New York Times, The Washington Post, Der Spiegel, Le Monde – šie leidiniai turi ilgą istoriją ir didelius resursus patikrinti informaciją. Taip, jie turi savo perspektyvą, bet jie laikosi žurnalistikos standartų.
Specializuoti šaltiniai:
Bellingcat – tyrėjų grupė, kuri naudoja atvirą informaciją (OSINT) konfliktų analizei. Institute for the Study of War – analitinis centras, teikiantis išsamias karo analizės. Konfliktų žemėlapiai kaip LiveUAMap – vizualiai rodo, kas vyksta realiu laiku.
Faktų tikrinimo organizacijos:
Snopes, FactCheck.org, PolitiFact, Full Fact – šios organizacijos specializuojasi tikrinti viralinius teiginius ir nustatyti, kas tiesa, o kas ne.
Lietuviški šaltiniai:
LRT, Delfi (analizės skyrius), 15min (kai laikosi žurnalistikos standartų), Debunk.eu – lietuviškas faktų tikrinimo projektas.
Svarbu suprasti: net ir šie šaltiniai gali klysti. Bet jie turi mechanizmus klaidoms taisyti ir yra atskaitingi už savo darbą. Tai daro juos patikimesnius už atsitiktinius Facebook įrašus ar Telegram kanalus.
Kaip apsaugoti savo psichinę sveikatą?
Štai apie ką retai kalbama, bet kas yra kritiškai svarbu: nuolatinis karo vaizdų ir tragiškų naujienų srautas gali rimtai paveikti jūsų psichinę sveikatą. Jaunimas yra ypač pažeidžiamas, nes jūsų smegenys vis dar vystosi, o emocinis reguliavimas dar nėra visiškai subrendęs.
Nustatykite ribas. Nereikia tikrinti naujienų kas penkias minutes. Pasirinkite vieną ar du konkrečius laiko momentus per dieną, kada susipažįstate su situacija. Pavyzdžiui, ryte ir vakare po 20 minučių. Tai pakanka, kad būtumėte informuoti, bet neužgožtų viso jūsų gyvenimo.
Išjunkite push pranešimus. Kiekvienas skambutėlis ar vibravimas, pranešantis apie naują tragiką, kelia jūsų streso lygį. Jūs kontroliuojate, kada norite gauti informaciją, o ne leidžiate informacijai kontroliuoti jus.
Būkite atrankūs. Ne kiekvienas vaizdo įrašas turi būti peržiūrėtas. Ne kiekviena nuotrauka turi būti pamatyta. Galite būti informuoti apie situaciją nematydami kraupių detalių. Skaitykite tekstines naujienas, o ne žiūrėkite grafinius vaizdus.
Kalbėkite su kitais. Jei jaučiatės priblokšti, nerimastingi ar bejėgiai – tai normalu. Kalbėkite su draugais, šeima, mokytojais ar psichologu. Jūsų jausmai yra tikri ir svarbūs.
Veikite konstruktyviai. Jei jaučiate poreikį kažką daryti, ieškokite konstruktyvių būdų: paremkite humanitarines organizacijas, dalyvaukite švietėjiškoje veikloje, padėkite pabėgėliams savo bendruomenėje. Veiksmas padeda kovoti su bejėgiškumo jausmu.
Praktiniai įrankiai ir metodai kasdieniam naudojimui
Teorija yra puiku, bet kaip visa tai pritaikyti praktiškai? Štai jūsų veiksmų planas:
Sukurkite savo patikimų šaltinių sąrašą. Pasirinkite 3-5 naujienų šaltinius, kuriems pasitikite, ir sekite juos. Tai gali būti mišinys tarptautinių ir vietinių, bendrų ir specializuotų. Turėdami aiškų sąrašą, sumažinsite pagundą klikti ant atsitiktinių nuorodų.
Įsidiekite faktų tikrinimo įrankius. Yra naršyklės plėtinių, kurie automatiškai įspėja apie žinomus dezinformacijos šaltinius. NewsGuard, pavyzdžiui, vertina svetainių patikimumą. InVID WeVerify padeda tikrinti vaizdo įrašus.
Praktikuokite „trijų šaltinių taisyklę”. Prieš tikėdami ar dalindamiesi svarbia informacija, raskite bent tris nepriklausomus šaltinius, kurie tai patvirtina. Jei negalite – greičiausiai tai nepatvirtinta informacija.
Mokykitės atpažinti manipuliacijos technikas. Propagandistai naudoja žinomus metodus: emocinis manipuliavimas, „mes prieš juos” retorika, supaprastinimas, kartojimas, autoriteto naudojimas. Kai mokate atpažinti šias technikas, jos tampa mažiau efektyvios.
Dalinkitės atsakingai. Prieš paspausdami „share” mygtuką, paklauskite savęs: ar esu tikras, kad tai tiesa? Ar tai padeda, ar kenkia? Ar tai prisideda prie supratimo, ar tik prie chaoso? Jūsų socialinių tinklų paskyra yra jūsų atsakomybė.
Kai visa tai sujungiame: informuoto jaunimo galia
Žinote, kas įdomiausia? Jaunimas šiandien turi unikalią galimybę būti informuotesnis nei bet kuri karta prieš jus. Jūs turite prieigą prie neįtikėtino kiekio informacijos, įrankių ją tikrinti ir bendruomenių, kurios gali padėti ją interpretuoti. Bet su didele galia ateina ir didelė atsakomybė.
Būti informuotam apie karo konfliktus nereiškia žinoti kiekvienos detalės ar matyti kiekvieną vaizdą. Tai reiškia suprasti bendrą situaciją, jos kontekstą, priežastis ir galimas pasekmes. Tai reiškia gebėti atskirti faktus nuo propagandos, naujienas nuo nuomonių, tikrovę nuo manipuliacijos.
Jūs esate skaitmeninės eros piliečiai, ir jūsų gebėjimas naršyti informacijos jūroje yra taip pat svarbus kaip skaitymo ar rašymo įgūdžiai buvo ankstesnėms kartoms. Galbūt net svarbesnis, nes nuo to, kaip jūs suprantate pasaulį, priklausys, kokias politines, socialines ir asmenines išvadas darote.
Kritinis mąstymas nėra cinizmas. Tai ne abejojimas viskuo ir niekuo netikėjimas. Tai subalansuotas požiūris, kai esate atviri informacijai, bet reiklūs jos kokybei. Kai klausiate klausimų, bet ieškote atsakymų. Kai pripažįstate sudėtingumą, bet nesibaiminate jo.
Pasaulis šiandien yra sudėtingas, ir karo konfliktai yra viena tamsiausių žmogaus patirties pusių. Bet jūs neturite jaustis bejėgiai ar apakinti dezinformacijos. Turite įrankius, turite gebėjimus, turite bendruomenes, kurios gali padėti. Naudokite juos išmintingai.
Ir atminkite: būti informuotam – tai ne tik jūsų teisė, bet ir jūsų pareiga sau patiems, savo bendruomenei ir ateičiai, kurią kuriate. Kiekvienas iš jūsų gali būti dezinformacijos stabdys, kritinio mąstymo ambasadorius, tiesos ieškotojas šiame triukšmingame pasaulyje. Ir tai, tiesą sakant, yra gana galinga pozicija.





