Kodėl verta dalyvauti tarptautinėse švietimo parodose
Tarptautinės švietimo parodos – tai ne tik galimybė susipažinti su naujovėmis, bet ir unikalus būdas išplėsti savo profesinį tinklą, pamatyti, kaip dirba kolegos kitose šalyse, ir parsivežti praktinių idėjų, kurias galima pritaikyti savo mokykloje. Daugelis mokyklų vadovų ir mokytojų grįžta iš tokių renginių įkvėpti ir pilni energijos, tačiau ne visi iš anksto pasiruošia taip, kad gautų maksimalią naudą.
Per pastaruosius kelerius metus MokyklaURC komanda dalyvavo daugiau nei dešimtyje tarptautinių švietimo parodų įvairiose Europos šalyse. Mūsų patirtis rodo, kad sėkmė priklauso ne nuo to, kiek dienų praleidžiate parodoje, o nuo to, kaip gerai pasirengiate prieš išvykdami ir kaip efektyviai panaudojate laiką būdami renginyje. Šiame straipsnyje pasidalinsime konkrečiais patarimais, kurie padės jums išvengti dažniausiai pasitaikančių klaidų ir išsivežti maksimalią naudą.
Pasiruošimas prasideda ne prieš savaitę
Viena didžiausių klaidų, kurią daro mokyklų atstovai, – tai bandymas organizuoti viską paskutinę minutę. Optimalus pasiruošimo laikas yra mažiausiai du mėnesiai iki renginio. Per šį laikotarpį reikia ne tik sutvarkyti logistiką, bet ir nustatyti aiškius tikslus.
Pirmiausia apsispręskite, ko tikitės iš šio renginio. Ar norite susipažinti su naujomis technologijomis? Ieškote partnerių Erasmus+ projektams? O gal domitės specifinėmis metodologijomis, pavyzdžiui, STEAM ugdymu ar įtraukiuoju švietimu? Užsirašykite tris pagrindinius tikslus ir būkite konkretūs. Vietoj „noriu pamatyti įdomių dalykų” geriau parašyti „noriu rasti bent du įrankius, kurie padėtų gerinti mokinių skaitmeninį raštingumą”.
Kai tikslai aiškūs, pradėkite tyrinėti parodą. Dauguma stambių renginių turi svetaines su dalyvių sąrašais, programomis ir interaktyviomis salės planais. Praleiskite keletą valandų naršydami šią informaciją. Susikurkite sąrašą stendų, kuriuos būtinai norite aplankyti, ir pažymėkite juos plane. Taip pat peržiūrėkite konferencijų ir seminarų programą – dažnai būna lygiagrečių sesijų, todėl reikia iš anksto nuspręsti, kuriose dalyvauti.
Logistika ir praktiniai pasiruošimo aspektai
Kelionės organizavimas gali atrodyti kaip paprastas dalykas, tačiau būtent čia slypi daug spąstų. Jei vykstate grupė, įsitikinkite, kad visi turi aiškų maršrutą ir žino, kur ir kada susitiksite. Atsispausdinkite parodos planą ir programą – nors visi turime išmaniuosius telefonus, praktika rodo, kad popierinis variantas yra patikimesnis, ypač kai baterija senka po kelių valandų intensyvaus naudojimo.
Dėl apgyvendinimo – rinkitės viešbutį, kuris yra geros susisiekimo zonoje su parodos vieta. Rytinės skubos ir ilgas kelias gali sugadinti visą dieną. Jei įmanoma, atvykite dieną prieš parodos pradžią. Tai leis jums ramiai įsikurti, išsimiegoti po kelionės ir būti šviežiems pirmąją parodos dieną, kuri paprastai būna pati intensyviausia.
Pasirūpinkite patogiais batais – tai ne juokas. Per dieną parodoje galite nueiti 10-15 kilometrų, o kojų skausmas labai apsunkina koncentraciją. Pasiimkite užrašų knygelę, kelias rašiklius ir vizitinių kortelių. Taip, vizitinės kortelės vis dar yra aktualios tarptautiniuose renginiuose. Jei jūsų mokykla jų neturi, galite pasigaminti paprastas korteles su savo vardu, mokyklos pavadinimu ir el. paštu.
Kaip elgtis pirmąją parodos dieną
Pirmoji diena paprastai būna chaotiškiausia – daug žmonių, triukšmas, informacijos perteklius. Būtent todėl svarbu turėti planą. Rekomenduojame pradėti nuo bendro apsilankymo visoje parodoje. Skirkite pirmąją valandą ar pusantros tiesiog vaikščiojimui po salę ir orientavimuisi. Taip gausite bendrą vaizdą, pamatysite, kas vyksta, ir galbūt pastebėsite dalykų, kurių nepastebėjote ruošdamiesi.
Po šio pirminio apsilankymo galite pradėti lankyti tuos stendus, kurie buvo jūsų sąraše. Tačiau būkite lankstūs – jei matote ilgą eilę prie kokio nors stendo, geriau grįžkite vėliau. Taip pat nebijokite nukrypti nuo plano, jei kažkas patraukė jūsų dėmesį. Kartais geriausios atradimus padarome atsitiktinai.
Bendraudami su stendų atstovais, būkite konkretūs. Vietoj bendro „papasakokite apie savo produktą”, geriau paklausti „kaip jūsų sprendimas galėtų padėti mūsų mokykloje spręsti konkrečią problemą X?”. Tai sutaupo laiką ir leidžia greitai suprasti, ar tai jums aktualu. Jei domina, paprašykite demonstracijos ar papildomos medžiagos. Daugelis įmonių turi specialius pasiūlymus parodos dalyviams.
Tinklaveikos menas švietimo kontekste
Tinklaveika – tai ne tik vizitinių kortelių keitimasis. Tai santykių kūrimas, kuris gali virsti ilgalaike partneryste. Švietimo srityje tai ypač svarbu, nes daugelis projektų ir iniciatyvų gimsta būtent iš asmeninių kontaktų.
Kai susipažįstate su įdomiu žmogumi, nesibaikite tik paviršutiniško pokalbio. Pasidomėkite, kokius iššūkius jie sprendžia savo mokykloje, pasidalinkite savo patirtimi. Jei matote potencialą bendradarbiavimui, iš karto aptarkite konkretesnius dalykus – gal galėtumėte susitikti dar kartą parodos metu ilgesniam pokalbiui? O gal suplanuoti vaizdo skambutį po renginio?
Labai naudinga dalyvauti oficialiuose tinklaveikos renginiuose, kurie dažnai vyksta vakare. Taip, po ilgos dienos gali atrodyti, kad jėgų nebėra, tačiau būtent tokiuose neformaliuose susitikimuose užsimezga geriausi kontaktai. Žmonės būna atsipalaidavę, labiau linkę dalintis patirtimi ir idėjomis.
Nepamirškite užsirašyti, su kuo kalbėjote ir apie ką. Vakare viešbutyje skirkite 15 minučių dienoraščio rašymui – užsirašykite svarbiausius susitikimus, įdomias idėjas, kontaktus. Po savaitės daug kas išblės iš atminties, todėl šie užrašai bus neįkainojami.
Kaip atrinkti ir įvertinti naujas idėjas bei sprendimus
Per kelias dienas parodoje pamatysite šimtus įvairių sprendimų, metodologijų ir įrankių. Kaip atskirti tikrai vertingus dalykus nuo to, kas atrodo gražiai, bet praktiškai netinka jūsų mokyklai?
Pirmiausia, visada grąžinkite viską prie savo mokyklos konteksto. Puikus sprendimas prestižinei privatinei mokyklai gali būti visiškai netinkamas mažai kaimo mokyklai su ribotu biudžetu. Klauskite save: ar tai sprendžia mūsų realią problemą? Ar turime resursų tai įgyvendinti? Ar mūsų mokytojai būtų pasirengę tai naudoti?
Antra, būkite kritiški dėl technologinių sprendimų. Daug įmonių parodos metu demonstruoja įspūdingas funkcijas, tačiau realybėje jų produktai gali būti sudėtingi naudoti arba reikalauti daug techninės priežiūros. Jei įmanoma, paprašykite referensinių mokyklų kontaktų ir vėliau susisiekite su jomis, kad išgirstumėte tikrą atsiliepimą.
Trečia, pagalvokite apie ilgalaikį poveikį. Ar tai vienkartinis įrankis, ar kažkas, kas gali transformuoti jūsų mokyklos kultūrą? Ar tai padės pasiekti strateginius mokyklos tikslus? Geriausi sprendimai yra tie, kurie ne tik sprendžia dabartinę problemą, bet ir atitinka bendrą mokyklos viziją.
Seminarai ir konferencijos: kaip išsirinkti ir ką daryti
Daugumoje stambių švietimo parodų vyksta dešimtys seminarų ir konferencijų. Jie gali būti labai vertingi, tačiau tik jei išmoksite efektyviai juos atrinkti ir dalyvauti.
Skaitydami programą, ieškokite ne tik įdomių temų, bet ir gerų pranešėjų. Patikrinkite jų kvalifikaciją – ar jie praktikai, ar tik teoretikai? Pranešimai, pagrįsti realia mokyklų patirtimi, paprastai būna daug naudingesni nei abstrakčios akademinės diskusijos. Taip pat atkreipkite dėmesį į formatą – interaktyvūs seminarai, kur galite užduoti klausimus ir dalyvauti diskusijose, dažniausiai duoda daugiau naudos nei vienakryptės paskaitos.
Seminaro metu darykite užrašus, bet ne stenografuokite viską. Užsirašykite pagrindines idėjas, įdomias citatas ir, svarbiausia, konkrečius dalykus, kuriuos galėtumėte pritaikyti savo mokykloje. Jei leidžiama, darykite nuotraukas skaidrių – tai sutaupys laiko ir leis labiau sutelkti dėmesį į tai, kas sakoma.
Po seminaro, jei įmanoma, priėkite prie pranešėjo ir užduokite klausimą ar pasidalinkite savo mintimis. Tai puiki galimybė užmegzti kontaktą su ekspertu, kuris vėliau gali tapti vertingu konsultantu ar partneriu. Pasikeiskite kontaktais ir pasiūlykite palaikyti ryšį.
Po parodos: kaip panaudoti tai, ką išmokote
Grįžimas į mokyklą po intensyvios parodos gali būti dvejopas – arba esate kupini energijos ir idėjų, arba jaučiatės priblokšti informacijos kiekio. Kad visa patirtis nedingtų kasdienybės sūkuryje, svarbu greitai imtis veiksmų.
Pirmiausia, per pirmąsias dvi dienas po grįžimo susisteminkite visą surinktą informaciją. Peržiūrėkite užrašus, išrūšiuokite brošiūras ir vizitines korteles, perkaitykite nuotraukas. Sukurkite dokumentą su pagrindinėmis išvadomis ir rekomendacijomis. Suskirstykite idėjas į kategorijas: „galime įgyvendinti iš karto”, „reikia daugiau tyrimų”, „ilgalaikės perspektyvos”, „neaktualu”.
Antra, pasidalinkite patirtimi su kolegomis. Organizuokite susitikimą su mokyklos bendruomene, kur pristatytumėte svarbiausius dalykus, kuriuos sužinojote. Tai ne tik padės kitiems sužinoti apie naujas galimybes, bet ir jums patiems geriau susisteminti mintis. Be to, kolegos gali turėti vertingų įžvalgų, kaip pritaikyti tam tikras idėjas jūsų mokyklos kontekste.
Trečia, palaikykite ryšius su žmonėmis, kuriuos sutikote. Per savaitę po parodos parašykite el. laiškus tiems, su kuriais keitėtės kontaktais. Priminkite, kas esate, apie ką kalbėjote, ir pasiūlykite konkretų tolesnio bendradarbiavimo būdą. Nepalikite šito vėlesniam laikui – po mėnesio bus per vėlu, nes žmonės jau bus užmiršę jus.
Ką daryti su surinktomis žiniomis ir kontaktais
Dabar, kai visa informacija susisteminta ir pirmieji kontaktai atnaujinti, laikas planuoti konkrečius veiksmus. Čia prasideda tikrasis darbas, kuris nulems, ar parodos dalyvavimas buvo investicija, ar tik brangi ekskursija.
Jei radote konkrečių įrankių ar metodologijų, kurias norite įgyvendinti, sukurkite veiksmų planą. Kas bus atsakingas? Koks biudžetas reikalingas? Kokie yra žingsniai? Kada tikimės pamatyti pirmuosius rezultatus? Įtraukite į procesą tuos mokytojus, kurie bus tiesiogiai susiję su įgyvendinimu – jų įsipareigojimas yra kritiškai svarbus sėkmei.
Jei užmezgėte kontaktų su potencialiais partneriais Erasmus+ ar kitiems projektams, pradėkite konkretų dialogą. Pasiūlykite vaizdo skambutį, kad aptartumėte galimybes. Pasidalinkite informacija apie savo mokyklą ir paprašykite jų padaryti tą patį. Jei matote tikrą potencialą, galite pradėti rašyti preliminarų projekto pasiūlymą.
Dėl technologinių sprendimų, kurie jus sudomino, prašykite bandomųjų versijų ar demonstracijų savo mokykloje. Daugelis įmonių mielai sutinka, nes tai jiems yra galimybė gauti realų atsiliepimą. Įtraukite į testavimą tuos mokytojus, kurie yra atviri naujovėms, bet kartu kritiškai mąstantys – jų įvertinimas bus objektyviausias.
Nepamirškite ir apie paprastesnius dalykus – metodologijas, pedagogines praktikas, kurias matėte ar apie kurias girdėjote. Pasidalinkite jomis metodinėse tarybose, pasiūlykite mokytojams išbandyti. Kartais mažos permainos gali turėti didelį poveikį.
Kaip paversti patirtį ilgalaike nauda mokyklai
Tarptautinės švietimo parodos dalyvavimas neturėtų būti vienkartinis įvykis. Tai turėtų tapti dalimi mokyklos nuolatinio tobulėjimo strategijos. Kaip tai pasiekti?
Pirma, dokumentuokite savo patirtį taip, kad ji būtų naudinga ateityje. Sukurkite mokykloje „žinių bazę”, kur saugotumėte informaciją apie lankytus renginius, užmegztus kontaktus, įgyvendintus projektus. Tai padės planuojant dalyvavimą kituose renginiuose ir užtikrins, kad žinios nedingtų, jei pasikeistų darbuotojai.
Antra, skirkite biudžetą reguliariam dalyvavimui tokiuose renginiuose. Tai ne išlaidos, o investicija į mokyklos plėtrą. Jei biudžetas ribotas, galite rotuoti – kiekvienais metais siųsti skirtingus mokytojus ar vadovus. Taip daugiau žmonių įgys tarptautinės patirties ir mokykla taps atviresnė naujovėms.
Trečia, integruokite tarptautinę patirtį į mokyklos strategiją. Kai rengiate metinį planą ar strategiją keliems metams, įtraukite tikslus, susijusius su tarptautiniu bendradarbiavimu, naujų metodologijų diegimu, dalyvavimo tarptautiniuose projektuose. Tai padės užtikrinti, kad parodos dalyvavimas nėra atsitiktinis įvykis, o dalis nuoseklaus mokyklos tobulėjimo kelio.
Vertinkite rezultatus. Po pusės metų ar metų grįžkite prie tikslų, kuriuos iškėlėte prieš vykdami į parodą. Ką pavyko pasiekti? Kas nepavyko ir kodėl? Ką reikėtų daryti kitaip kitą kartą? Toks reflektyvus požiūris padės nuolat tobulinti jūsų dalyvavimo tarptautiniuose renginiuose efektyvumą.
Galiausiai, dalinkitės savo patirtimi su kitomis mokyklomis. Rašykite straipsnius mokyklos svetainėje ar profesiniuose leidiniuose, dalyvaukite konferencijose kaip pranešėjai, kvieskite kolegas iš kitų mokyklų į susitikimus. Taip ne tik prisidedate prie švietimo bendruomenės augimo, bet ir stiprinate savo mokyklos reputaciją kaip inovatyvios ir atviros įstaigos.
Tarptautinės švietimo parodos – tai langas į pasaulį, kuris nuolat keičiasi ir siūlo naujas galimybes. Tinkamas pasiruošimas, aktyvus dalyvavimas ir sistemiškas gautų žinių bei kontaktų panaudojimas gali tikrai transformuoti jūsų mokyklą. Tai reikalauja laiko ir pastangų, bet rezultatai – įkvėpti mokytojai, geresnės mokymosi galimybės mokiniams ir stipresnė mokyklos pozicija švietimo bendruomenėje – visiškai to verti. Svarbu nepamiršti, kad kelionė nepasibaigia grįžus namo – būtent tai, ką darote po parodos, lemia tikrąją jos vertę.
