Kodėl verta sekti pasaulines krises pačiam
Gyvename laikais, kai informacija keliauja greičiau nei bet kada istorijoje. Tačiau paradoksas tas, kad nors naujienų srautas nesibaigiantis, tikrai patikimos ir savalaikės informacijos apie pasaulines krises gauti vis sunkiau. Tradiciniai žiniasklaidos kanalai dažnai vėluoja, filtruoja arba tiesiog neturi išteklių aprėpti visų įvykių realiu laiku.
Čia ir ateina į pagalbą atvirų šaltinių žvalgyba – OSINT (Open Source Intelligence). Tai ne kažkoks šnipinėjimas ar kibernetinis įsilaužimas, kaip kai kas galvotų. Tai paprasčiausiai sugebėjimas efektyviai surinkti, patikrinti ir analizuoti viešai prieinamą informaciją. Ir žinot ką? Bet kuris iš mūsų gali tai daryti.
Aš pats pradėjau domėtis šia tema maždaug prieš penkerius metus, kai pastebėjau, kad apie svarbius įvykius sužinodavau iš socialinių tinklų greičiau nei iš naujienų portalų. Tik problema buvo ta, kad socialiniuose tinkluose informacija dažnai būdavo iškraipyta, nepatikrinta ar tiesiog melaginga. Todėl teko išmokti atskirti grūdus nuo pelų.
Pagrindiniai įrankiai krizių stebėjimui
Pradėkime nuo praktikos. Jums nereikia jokių specialių programų ar brangių prenumeratų. Dauguma efektyviausių įrankių yra visiškai nemokami.
Twitter/X išlieka nepakeičiamas realaus laiko informacijos šaltinis. Tačiau čia svarbu ne tiesiog skaityti naujienų kanalus. Reikia mokėti naudoti pažangią paiešką. Pavyzdžiui, ieškodami informacijos apie konkretų įvykį, naudokite geografines koordinates, filtruokite pagal datą ir laiką, ieškokite nuotraukų ir vaizdo įrašų. Aš paprastai susikuriu kelis Twitter sąrašus: vieną su patikimais žurnalistais, kitą su vietos gyventojais iš įvairių regionų, trečią su analitikais.
Telegram kanalai pastaruoju metu tapo neįtikėtinai svarbūs. Ypač sekant konfliktus Ukrainoje ar Artimuosiuose Rytuose. Čia informacija dažnai pasirodo anksčiau nei bet kur kitur. Tačiau būkite atsargūs – dezinformacijos čia taip pat apstu. Aš rekomenduoju sekti kelis skirtingų pusių kanalus ir visada lyginti informaciją.
Google Maps ir Google Earth – ne tik kelionių planavimui. Galite stebėti eismo spūstis (kurios gali rodyti evakuaciją), matyti naujausias palydovinės nuotraukas, tikrinti vietoves. Kartą pastebėjau, kaip viename Sirijos mieste Google Maps rodė milžinišką eismo spūstį – vėliau paaiškėjo, kad tai buvo pabėgėlių kolona.
Liveuamap.com ir panašios interaktyvios žemėlapių platformos vizualizuoja įvykius realiu laiku. Puiki vieta pradėti, jei norite greitai suprasti bendrą situaciją bet kuriame pasaulio regione.
Kaip patikrinti informacijos tikrumą
Štai kur dauguma žmonių suklysta. Jie randa įdomią informaciją ir iš karto ja tiki arba dalina toliau. Bet tikras OSINT darbas prasideda būtent čia – patikrinimo etape.
Pirmiausia, atvirkštinė vaizdo paieška yra jūsų geriausias draugas. Matote dramatišką nuotrauką iš tariamai šiandienos įvykio? Įkelkite ją į Google Images arba TinEye. Dažnai paaiškėja, kad ta pati nuotrauka buvo naudota prieš metus visai kitame kontekste. Aš pats ne kartą esu sugavęs tokias manipuliacijas.
Antra, metadata. Jei turite originalią nuotrauką ar vaizdo įrašą (ne ekrano kopiją), galite patikrinti jos metaduomenis. Ten gali būti informacijos apie fotografavimo laiką, vietą, net kokiu įrenginiu buvo daryta. Naudoju įrankius kaip Jeffrey’s Image Metadata Viewer – paprastas, nemokamas, veikia naršyklėje.
Trečia, kryžminis tikrinimas. Jei kažkas teigia, kad įvyko sprogimas Berlyne, pažiūrėkite: ar apie tai rašo vietiniai žmonės? Ar yra oficialių pranešimų? Ar seismografai užfiksavo smūgį? Vienas šaltinis – tai ne informacija, tai tik gandas.
Dar vienas patarimas – mokykitės atpažinti dirbtinio intelekto sugeneruotas nuotraukas. Dabar jos vis labiau paplitusios. Dažniausiai jas išduoda keistos detalės: nenatūralūs veidai, keisti pirštai, nelogiški šešėliai, tekstas, kuris nėra tikras tekstas.
Socialinių tinklų paieškos gudrybės
Daugelis žmonių naudoja socialinių tinklų paiešką labai paviršutiniškai. O tai tikras informacijos aukso rudis, jei žinai, kaip kasti.
Twitter pažangioje paieškoje galite kombinuoti kelis filtrus vienu metu. Pavyzdžiui, ieškoti žodžio „earthquake” (žemės drebėjimas) tam tikroje geografinėje vietoje, per pastarąsias 15 minučių, tik su nuotraukomis. Arba galite ieškoti žmonių, kurie rašo iš konkrečios vietos naudodami geolokacijos duomenis.
Facebook grupės ir puslapiai taip pat vertingi, nors informacija čia sklinda lėčiau. Tačiau vietinės bendruomenių grupės dažnai turi informacijos, kurios nerasite kitur. Pavyzdžiui, sekant potvynius ar miškų gaisrus, vietinės grupės dažnai dalina realaus laiko atnaujinimus apie situaciją.
Instagram gali būti naudingas vizualinei informacijai, ypač naudojant geolokacijos žymes ir hashtag’us. Kartą stebėdamas protestus viename Pietų Amerikos mieste, per Instagram Stories radau daug autentiškų vaizdo įrašų, kurie rodė situaciją iš pirmų rankų.
Palydovinių vaizdų ir geolokacijos galimybės
Čia jau truputį sudėtingesnė teritorija, bet ne tokia bauginanti, kaip atrodo.
Sentinel Hub suteikia prieigą prie Europos kosmoso agentūros palydovinių nuotraukų. Galite matyti bet kurią Žemės vietą su kelių dienų vėlavimu. Tai neįtikėtinai naudinga stebint aplinkosaugines katastrofas, miškų gaisrus, potvynius ar net karinę veiklą.
Geolokacija – tai procesas, kai bandote nustatyti, kur tiksliai buvo padaryta nuotrauka ar vaizdo įrašas. Skamba sudėtingai, bet iš tikrųjų tai tiesiog dėmesys detalėms. Žiūrite į pastatus, kalnų siluetus, gatvių ženklus, augalijos tipą. Paskui bandote tai suderinti su Google Street View ar palydovinėmis nuotraukomis.
Aš prisimenu vieną atvejį, kai mėginau nustatyti vaizdo įrašo vietą. Vaizde buvo matyti specifinės formos bokštas ir tam tikras kalnų masyvas fone. Užtruko gal valandą, bet pavyko – tai buvo nedidelis miestelis Armėnijoje. Tokios smulkmenos gali būti kritinės tikrinant informacijos autentiškumą.
Automatizavimas ir pranešimai
Kai pradedi sekti daug šaltinių, greitai supranti, kad neįmanoma visko stebėti rankiniu būdu. Čia praverčia automatizavimas.
TweetDeck (nors dabar jis integruotas į Twitter/X) leidžia sukurti kelis stulpelius su skirtingomis paieškos užklausomis. Galite turėti vieną stulpelį, kuris stebi žodį „earthquake” pasaulyje, kitą – konkrečius hashtag’us, trečią – tam tikrų žmonių įrašus.
Google Alerts – senas, bet patikimas įrankis. Nustatote raktinius žodžius, ir Google jums siunčia el. laiškus, kai internete pasirodo nauja informacija su tais žodžiais. Aš turiu alerts’us įvairiems geografiniams regionams ir įvykių tipams.
RSS skaitytuvai gal atrodo kaip atgyvena, bet jie vis dar veikia puikiai. Feedly ar Inoreader leidžia sekti šimtus naujienų šaltinių vienoje vietoje. Galite sukurti atskiras kategorijas skirtingoms krizėms ar regionams.
Telegram botai taip pat gali būti naudingi. Yra botų, kurie praneša apie žemės drebėjimus, orų ekstremumus ar kitus gamtos reiškinius beveik realiu laiku.
Etika ir saugumas
Dabar rimtesnė tema. OSINT nėra žaidimas, ir yra dalykų, į kuriuos būtina atsižvelgti.
Pirma, nepakenkite žmonėms. Jei matote nuotrauką su atpažįstamais žmonėmis iš represinio režimo teritorijos, pagalvokite du kartus prieš dalindami. Galite juos pakišti į pavojų. Aš visada stengiuosi apsvarstyti galimas pasekmes prieš dalindamasis informacija.
Antra, apsaugokite save. Jei tyrinėjate jautrias temas, naudokite VPN. Būkite atsargūs, kokią asmeninę informaciją atskleidžiate. Kai kurie režimai aktyviai stebi, kas domisi jų veikla.
Trečia, neprisidėkite prie dezinformacijos. Jei neįsitikinę informacijos tikrumu – nedalinkite jos. Geriau pavėluoti su teisinga informacija nei skubėti su klaidinga. Aš turiu sau taisyklę: jei negaliu patikrinti informacijos bent iš dviejų nepriklausomų šaltinių, jos nedalinu.
Ketvirta, pripažinkite savo klaidas. Visi kartais suklysta. Jei pasidalinote kažkuo, kas pasirodė esąs netikra, viešai tai pripažinkite ir ištaisykite. Tai stiprina, o ne silpnina jūsų patikimumą.
Kaip visa tai sujungti į veikiančią sistemą
Gerai, dabar turite visus šiuos įrankius ir žinias. Bet kaip tai visą sujungti į kažką, kas realiai veikia?
Aš rekomenduoju pradėti nuo vienos ar dviejų krizių ar regionų, kurie jus domina. Nebandykite sekti visko iš karto – tai kelias į perdegimą. Pasirinkite, pavyzdžiui, klimato kaitos poveikį Pietryčių Azijoje arba politinę situaciją Sahelio regione.
Sukurkite sau informacijos ekosistemą. Tai gali būti:
– 5-10 patikimų Twitter paskyrų iš to regiono
– 2-3 Telegram kanalai
– Kelios vietinės naujienų svetainės (naudokite Google Translate, jei neskaitote ta kalba)
– Google Alerts su specifiniais raktiniais žodžiais
– Viena ar dvi specializuotos analizės svetainės
Kiekvieną dieną skirkite 15-30 minučių peržiūrėti šiuos šaltinius. Ne daugiau. OSINT gali tapti labai įtraukiantis, bet negalite leisti jam užvaldyti viso gyvenimo.
Vedžiokite užrašus. Tai gali būti paprasta Google Docs byla ar Notion puslapis. Užsirašykite įdomius įvykius, šaltinius, kurie pasirodė patikimi, ir tuos, kurie pasirodė nepatikimi. Laikui bėgant sukursite savo žinių bazę.
Prisijunkite prie bendruomenės. Yra puikių OSINT bendruomenių Twitter, Reddit (r/OSINT), Discord serveriuose. Žmonės ten dalijasi patarimais, patikrina vieni kitų darbą, diskutuoja apie metodus. Aš daug ko išmokau tiesiog stebėdamas, kaip kiti dirba.
Ir svarbiausia – praktikuokitės. OSINT yra įgūdis, kuris tobulėja tik darant. Pradėkite nuo paprastų dalykų. Pabandykite nustatyti, kur padaryta atsitiktinė nuotrauka iš interneto. Patikrinkite seną naujieną, ar ji buvo teisinga. Sekite besivystantį įvykį realiu laiku ir bandykite atskirti faktus nuo spekuliacijų.
Laikui bėgant pastebėsite, kad tampate vis geresni. Pradėsite atpažinti dezinformacijos schemas. Išmoksite, kuriems šaltiniams galima pasitikėti. Suprasite, kaip skirtingos informacijos dalys susideda į vieną vaizdą.
Ir žinote kas? Tai ne tik naudinga, bet ir tikrai įdomu. Jaučiatės tarsi detektyvas, kuris iššifruoja pasaulio įvykius realiu laiku. Tik atminkite – su didele galia ateina didelė atsakomybė. Naudokite šiuos įgūdžius atsakingai, etiškai ir visada siekite tiesos, o ne sensacijų.
Pasaulis yra sudėtingas, ir krizės yra neišvengiamos. Bet turėdami tinkamus įrankius ir žinias, galime jas geriau suprasti, į jas pasiruošti ir galbūt net padėti kitiems geriau orientuotis informacijos chaose. Ir tai, mano nuomone, yra verta pastangų.
