Kodėl verta sekti pasaulines krises pačiam?
Žinot, dar prieš dešimtmetį apie pasaulines krises sužinodavome iš vakaro žinių ar rytinių laikraščių. Dabar viskas pasikeitė – informacija plūsta neįtikėtinu greičiu, o mes patys galime tapti savo asmeniniais analitikais. Nebereikia laukti, kol žurnalistai apdoros informaciją ar valdžios institucijos paskelbės oficialius pranešimus.
Atvirų šaltinių žvalgyba (OSINT – Open Source Intelligence) tapo įrankiu ne tik profesionalams, bet ir bet kam, kas nori suprasti, kas iš tikrųjų vyksta pasaulyje. Ar tai būtų kariniai konfliktai, ekonominės krizės, klimato katastrofos ar pandemijos – visa ši informacija yra prieinama čia ir dabar, jei žinai, kur žiūrėti ir kaip ją interpretuoti.
Man asmeniškai ši tema tapo aktuali per COVID-19 pandemiją, kai oficiali statistika atrodė neadekvati, o žiniasklaida kartais pateikdavo prieštaringą informaciją. Tuomet supratau, kad turiu galimybę pats sekti duomenis, analizuoti tendencijas ir daryti išvadas. Ir žinot ką? Tai ne tik įmanoma, bet ir gana paprasta, jei žinai pagrindinius principus.
Nuo ko pradėti: pagrindiniai informacijos šaltiniai
Pirmiausia reikia suprasti, kad atvirų šaltinių žvalgyba – tai ne kažkoks šnipinėjimas ar hackinimas. Tai tiesiog sugebėjimas efektyviai rasti, filtruoti ir analizuoti viešai prieinamą informaciją. Ir šaltinių yra daugybė.
Socialiniai tinklai kaip informacijos šaltinis – tai galbūt pats galingiausias įrankis. Twitter (ar X, kaip jis dabar vadinamas) yra aukso kasykla realaus laiko informacijai. Kai įvyksta kažkas svarbaus – sprogimas, žemės drebėjimas, protestai – pirmieji pranešimai dažniausiai pasirodo būtent čia. Telegram kanalai taip pat neįtikėtinai vertingi, ypač sekant konfliktus Ukrainoje ar Artimuosiuose Rytuose. Ten rasite ir vietinių žurnalistų, ir kariuomenės atstovų, ir net paprastų žmonių pranešimus iš įvykių epicentro.
Facebook grupės ir Reddit forumai taip pat neturėtų būti ignoruojami. Pavyzdžiui, subreddit’ai kaip r/worldnews ar r/geopolitics dažnai aptaria įvykius net greičiau nei tradicinė žiniasklaida. Tik reikia mokėti atskirti faktus nuo nuomonių ir spekuliacijų.
Specializuotos platformos ir įrankiai – yra keletas puikių puslapių, kurie agregatuoja informaciją iš įvairių šaltinių. Liveuamap.com yra fantastiškas įrankis sekti konfliktus žemėlapyje realiu laiku. Jie žymi įvykius, pateikia šaltinius ir leidžia matyti situacijos raidą geografiškai. Flightradar24 ir Marinetraffic leidžia sekti orlaivių ir laivų judėjimą – tai gali būti neįtikėtinai informatyvu krizių metu, kai matai, kaip keičiasi skrydžių maršrutai ar kaip laivai vengia tam tikrų regionų.
Earthquake.usgs.gov – jei sekate gamtos katastrofas, tai jūsų pagrindinis šaltinis žemės drebėjimams. Windy.com puikiai tinka sekti uraganams, audroms ir kitoms oro sąlygoms. O jei domina ekonominės krizės, Trading Economics ir Bloomberg terminale rasite viską, ko reikia.
Kaip atskirti faktus nuo dezinformacijos
Čia prasideda pats sunkiausias darbas. Internete informacijos yra daug, bet ne visa ji teisinga. Kai kurie šaltiniai tyčia skleidžia dezinformaciją, kiti tiesiog klysta, o dar kiti perduoda gandus kaip faktus.
Pirmasis mano taisyklė – niekada nepasitikėk vienu šaltiniu. Jei matai kokią nors sensacingą žinią, ieškokite patvirtinimo bent iš dviejų ar trijų nepriklausomų šaltinių. Jei niekas kitas apie tai nerašo, greičiausiai tai arba netiesa, arba dar nepatvirtinta informacija.
Antra taisyklė – tikrinkite šaltinio patikimumą. Kas skelbia šią informaciją? Ar tai žinomas žurnalistas su reputacija? Ar tai institucija su ilga istorija? Ar tai atsitiktinis anoniminis accountas, sukurtas prieš savaitę? Patikrinti tai galima per įvairius įrankius – pavyzdžiui, Twitter’yje galite pažiūrėti, kada buvo sukurtas accountas, kiek jis turi sekėjų, kokio tipo turinį paprastai skelbia.
Atvirkštinė vaizdo paieška – tai jūsų geriausias draugas. Kai matote kokią nors dramatiško įvykio nuotrauką ar video, nukopijuokite ją į Google Images arba TinEye. Dažnai paaiškėja, kad ta pati nuotrauka buvo naudota prieš metus aprašant visai kitą įvykį. Tai klasikinis dezinformacijos būdas – paimti seną medžiagą ir pateikti ją kaip naują.
Dar vienas patarimas – stebėkite kalbą ir toną. Patikimi šaltiniai paprastai rašo santūriai, nurodo šaltinius, pripažįsta, ko dar nežino. Jei tekstas pilnas emocijų, kategoriškai teigia nepatvirtintus dalykus, naudoja daug šauktuką ir didžiųjų raidžių – tai raudonos vėliavėlės.
Įrankiai ir technologijos, kurios palengvins darbą
Gerai, dabar pereikime prie konkrečių įrankių, kurie padės jums efektyviai sekti ir analizuoti informaciją. Dauguma jų nemokama arba turi nemokamas versijas.
TweetDeck (dabar vadinamas X Pro) – tai būtinas įrankis, jei naudojate Twitter’į. Galite sukurti kelis stulpelius su skirtingomis paieškomis, sąrašais, hashtag’ais. Pavyzdžiui, viename stulpelyje sekate žurnalistus iš Ukrainos, kitame – oficialius pranešimus, trečiame – konkrečius hashtag’us. Viskas atsinaujina realiu laiku, ir jums nereikia nuolat perjungti tarp skirtingų paieškomis.
Google Alerts – paprastas, bet efektyvus įrankis. Nustatote raktinius žodžius, ir Google jums siunčia el. laiškus, kai internete pasirodo naujas turinys su šiais žodžiais. Galite nustatyti, kaip dažnai norite gauti pranešimus – kas valandą, kas dieną ar kas savaitę.
RSS skaitytuvai – gal skamba senoviškai, bet RSS vis dar gyvas ir labai naudingas. Feedly ar Inoreader leidžia prenumeruoti dešimtis ar net šimtus naujienų šaltinių ir matyti viską vienoje vietoje. Tai daug efektyviau nei lankyti kiekvieną svetainę atskirai.
Telegram – ne tik komunikacijos įrankis, bet ir informacijos šaltinis. Yra daugybė kanalų, kurie skelbia informaciją apie įvairias krizes. Pavyzdžiui, Intel Slava Z, Rybar, War Monitor – tai tik keli pavyzdžiai kanalų, kurie realiu laiku skelbia informaciją apie konfliktus. Tik atminkite, kad daugelis jų turi savo šališkumą, todėl sekite kelis skirtingų pusių kanalus.
Bellingcat įrankių rinkinys – Bellingcat yra žinoma tyrėjų grupė, kuri naudoja OSINT metodikas. Jie sukūrė nemokamą įrankių rinkinį, kuris apima viską – nuo metaduomenų analizės iki geolokacijos nustatymo. Jų svetainėje rasite ir mokymo medžiagos, kaip visa tai naudoti.
Duomenų organizavimas ir analizė
Surinkti informaciją – tai tik pusė darbo. Dabar reikia ją kaip nors organizuoti, kad ji būtų naudinga. Aš per metus išbandžiau daugybę metodų ir štai kas man veikia geriausiai.
Sukurkite savo informacijos sistemą. Man tai yra kombinacija kelių įrankių. Notion ar Obsidian puikiai tinka kurti žinių bazę. Galite sukurti skirtingas kategorijas – geografinius regionus, krizių tipus, šaltinius. Kai randame svarbią informaciją, įrašau ją su data, šaltiniu ir trumpu komentaru.
Chronologijos kūrimas – kai sekate konkrečią krizę, labai svarbu matyti įvykių seką. Aš naudoju paprastą Google Sheets lentelę su stulpeliais: data, laikas, įvykis, šaltinis, patikimumas (1-5 skalėje), nuoroda. Tai leidžia greitai peržiūrėti, kas vyko ir kada, ir pastebėti tendencijas.
Vizualizacija – žmogaus smegenys daug geriau supranta vizualią informaciją nei skaičių eilutes. Jei sekate, pavyzdžiui, COVID-19 atvejų skaičių ar infliacijos rodiklius, sukurkite grafikus. Google Sheets ar Excel tam puikiai tinka. Tableau Public – nemokama įranga sudėtingesnei vizualizacijai.
Dar vienas patarimas – darykite reguliarias apžvalgas. Kas savaitę ar kas dvi skirkit valandą peržiūrėti, ką surinkote, ir ieškoti modelių. Gal pastebėsite, kad tam tikri įvykiai kartojasi? Gal matote tendenciją, kuri dar nėra akivaizdi plačiajai visuomenei? Tai ir yra tikroji analizė.
Etika ir saugumas
Prieš pereidami toliau, turime pasikalbėti apie atsakomybę. OSINT yra galinga priemonė, bet su ja ateina ir tam tikros pareigos.
Neprisidėkite prie dezinformacijos plitimo. Jei neesate tikri informacijos teisingumu, nedalinkite jos toliau. Geriau palaukite patvirtinimo. Socialiniuose tinkluose informacija plinta neįtikėtinu greičiu, ir jūs nenorite būti grandis, kuri platina melą.
Apsaugokite save. Jei sekate jautrias temas – konfliktus, politines krizes – būkite atsargūs. Naudokite VPN, ypač jei lankotės svetainėse iš autoritarinių režimų. Sukurkite atskirą el. pašto adresą OSINT veiklai. Neatskleidinkite per daug asmeninės informacijos.
Gerbkite privatumą. Tai, kad informacija yra vieša, nereiškia, kad ją galima naudoti bet kaip. Jei matote paprastų žmonių nuotraukas ar duomenis, pagalvokite, ar tikrai reikia juos dalinti. Ypač kai kalbame apie krizių aukas ar pabėgėlius.
Žinokite savo ribas. Jūs nesate profesionalus analitikas (nebent esate). Nedarykite kategorišką išvadų, jei neturite pakankamai duomenų. Geriau pasakykite „atrodo, kad…” nei „tikrai yra…”. Pripažinkite neapibrėžtumą ir savo žinių spragas.
Praktiniai pavyzdžiai: kaip tai veikia realiame gyvenime
Leiskite pasidalinti keliais konkrečiais pavyzdžiais, kaip OSINT metodikos padėjo suprasti pasaulines krizes.
Ukrainos karas – tai tikriausiai didžiausias OSINT panaudojimo pavyzdys istorijoje. Nuo pat 2022 metų vasario, kai prasidėjo invazija, tūkstančiai žmonių seka konfliktą naudodami atvirų šaltinių žvalgybą. Liveuamap žemėlapis rodo kiekvieną susidūrimą, kiekvieną apšaudymą. Twitter’yje analitikai naudoja palydovinius vaizdus, kad patvirtintų kariuomenės judėjimus. Telegram kanalai skelbia video iš fronto linijos.
Aš pats sekdamas šį konfliktą išmokau atpažinti skirtingus ginklų tipus pagal garsą, suprasti taktines situacijas pagal žemėlapius, atskirti rusų propagandą nuo realių įvykių. Ir visa tai naudojant tik viešai prieinamą informaciją.
COVID-19 pandemija – kitas puikus pavyzdys. Kai 2020 metų pradžioje oficialūs skaičiai iš Kinijos atrodė neįtikinami, OSINT bendruomenė pradėjo sekti alternatyvius rodiklius. Krematoriumų aktyvumas (matuojamas per palydovinius vaizdus), ligoninių užimtumas, socialinių tinklų pranešimai iš Wuhan – visa tai padėjo sudėlioti tikrąją situacijos mozaiką.
Vėliau, kai virusas pasiekė Europą ir Ameriką, sekiau ne tik oficialius skaičius, bet ir hospitalizacijos tendencijas, testų pozityvumo rodiklius, judėjimo duomenis iš Google ir Apple. Tai leido man daug geriau suprasti, kas iš tikrųjų vyksta, nei tik klausantis vakaro žinių.
Ekonominės krizės – 2023 metų bankų krizė JAV yra puikus pavyzdys, kaip OSINT gali padėti. Kai Silicon Valley Bank pradėjo turėti problemų, tradicinė žiniasklaida dar tik rašė atsargius straipsnius. Tuo tarpu Twitter’yje fintech bendruomenė jau skambino pavojaus varpais. Sekant teisingus žmones, galėjai matyti krizę besivystant realiu laiku – nuo pirmųjų nerimą keliančių signalų iki visiško žlugimo.
Kaip tai integruoti į kasdienį gyvenimą
Gerai, gal dabar galvojate: „Skamba įdomiai, bet aš neturiu laiko tam skirti kelių valandų per dieną.” Ir tai visiškai suprantama. Čia keletas patarimų, kaip sekti pasaulines krises nevirštant tuo apsėstu.
Sukurkite rytinę rutiną. Man užtenka 15-20 minučių per pusryčius. Atidarau TweetDeck, peržiūriu pagrindinius įvykius, patikrinu Liveuamap, jei yra aktyvių konfliktų. Jei kas nors atrodo svarbu, pažymiu tolesnei analizei vėliau. Jei ne – tiesiog žinau, kas vyksta pasaulyje.
Naudokite pranešimus protingai. Nustatykite push pranešimus tik pačiai svarbiausiai informacijai. Pavyzdžiui, Google Alerts tam tikroms frazėms arba Twitter pranešimai nuo kelių patikimiausių šaltinių. Bet neperdarykite – per daug pranešimų taps triukšmu, kurį pradėsite ignoruoti.
Pasirinkite savo fokusą. Nebandykite sekti visko. Gal jus domina tik tam tikras regionas? Arba tik tam tikro tipo krizės? Aš, pavyzdžiui, daugiausia dėmesio skyriau Rytų Europai ir kibernetinio saugumo incidentams. Tai leidžia man giliau suprasti šias sritis, o ne paviršutiniškai žinoti apie viską.
Darykite pertraukas. Nuolatinis krizių sekimas gali būti psichologiškai varginantis. Jei jaučiate, kad tai pradeda veikti jūsų nuotaiką ar miegą, padarykite pertrauką. Pasaulis nesubyrės, jei kelias dienas neseksite naujienų. Jūsų psichinė sveikata svarbesnė.
Ką daryti su surinkta informacija
Tai gal skamba keistai, bet svarbu pagalvoti, kodėl iš viso tai darote. Jei tiesiog sekate krizes iš smalsumo – puiku, tai jūsų hobis. Bet informacija gali būti naudojama ir praktiškai.
Asmeniniai sprendimai. Jei sekate ekonomines krizes, tai gali padėti priimti investicinius sprendimus. Jei sekate klimato katastrofas, galite geriau planuoti keliones ar net gyvenamąją vietą. Jei sekate geopolitinius įvykius, galite numatyti, kaip tai paveiks jūsų šalį ar verslą.
Dalijimasis su kitais. Gal turite blogą ar social media accountą? Galite dalintis savo analize su kitais. Tik atminkite etiką – būkite atsakingi, nurodykite šaltinius, pripažinkite neapibrėžtumą. Pasauliui reikia daugiau apgalvotų, kruopščių analitikų ir mažiau sensacingų clickbait’ų.
Profesinis panaudojimas. Jei dirbate žurnalistikoje, versle, vyriausybėje ar NVO – OSINT įgūdžiai yra neįtikėtinai vertingi. Daugelis organizacijų ieško žmonių, kurie gali efektyviai rinkti ir analizuoti atvirų šaltinių informaciją. Tai gali tapti karjeros pranašumu.
Pilietinis aktyvumas. Kartais OSINT gali padėti atskleisti tiesą, kurią kažkas bando nuslėpti. Bellingcat, pavyzdžiui, naudojo OSINT metodikas, kad identifikuotų atsakingus už MH17 lėktuvo numušimą. Paprasti piliečiai gali prisidėti prie teisingumo ir atskaitomybės.
Kai informacijos srautas tampa pernelyg didelis
Paskutinė tema, apie kurią noriu pakalbėti – kaip valdyti informacijos perteklių. Tai reali problema, su kuria susidūriau pats.
Kai tik pradėjau rimtai sekti pasaulines krizes, greitai pastebėjau, kad galiu praleisti valandas tiesiog skrolindamas naujienas ir analizuodamas duomenis. Tai tapo beveik obsesija. Tikrinau telefoną kas kelias minutes, net naktį. Tai nėra sveikas požiūris.
Nustatykite aiškias ribas. Pavyzdžiui, nesitikrinkite naujienų po 21 val. vakaro. Arba skirkite konkretų laiką – sakykime, 30 minučių ryte ir 30 minučių vakare. Už šių ribų – gyvenate normalų gyvenimą.
Išjunkite pranešimus savaitgaliais. Jei tai ne jūsų darbas, jums nereikia būti prieinamiems 24/7. Daugelis krizių gali palaukti iki pirmadienio. O jei tai tikrai kažkas didžiulio – patikėkite manimi, sužinosite ir be pranešimų.
Kalbėkite su žmonėmis apie kitus dalykus. Kai visas jūsų gyvenimas sukasi apie pasaulines krizes, lengva pamiršti, kad yra ir kitų temų. Šeima, draugai, pomėgiai, kultūra – visa tai taip pat svarbu. Nebūkite tas žmogus, kuris kiekviename pokalbyje pradeda kalbėti apie geopolitiką.
Pripažinkite, ko negalite kontroliuoti. Tai gal skamba kaip klišė, bet tai tiesa. Jūs negalite sustabdyti karo, pandemijos ar ekonominės krizės. Galite būti informuotas, galite priimti protingus sprendimus sau, bet negalite išgelbėti pasaulio. Ir tai yra gerai.
Kelionė į informuoto piliečio statusą
Na, štai ir priėjome prie pabaigos. Jei perskaitėte iki čia, matau, kad tema jums tikrai įdomi. Ir tai puiku, nes pasauliui reikia daugiau žmonių, kurie nori suprasti, kas iš tikrųjų vyksta, o ne tik vartoti paruoštą informaciją.
OSINT ir pasaulinių krizių sekimas realiu laiku nėra kažkas, kas reikalauja specialių gabumų ar brangios įrangos. Reikia tik smalsumo, kritinio mąstymo ir noro mokytis. Pradėkite nuo mažo – pasirinkite vieną krizę, kuri jus domina, ir pradėkite ją sekti. Išbandykite kelis įrankius, kuriuos minėjau. Padarykite klaidų – aš tikrai jų padariau daug.
Su laiku pastebėsite, kad pradėdate geriau suprasti pasaulį. Ne tik faktus, bet ir procesus, kaip informacija plinta, kaip formuojasi naratyvai, kaip skirtingi veikėjai bando manipuliuoti viešąja nuomone. Tai neįkainojami įgūdžiai šiuolaikiniame pasaulyje.
Bet svarbiausia – nepamirškite, kodėl tai darote. Tikslas nėra tapti cinišku, nuolat nerimastingam ar atsiskyrusiam nuo realybės žmogumi. Tikslas – būti informuotam, protingai priimti sprendimus ir, galbūt, šiek tiek prisidėti prie geresnio pasaulio kūrimo. Net jei tai reiškia tik tai, kad neplatinsite dezinformacijos ar padėsite draugui suprasti sudėtingą situaciją.
Taigi, pirmyn – pasaulis laukia jūsų tyrinėjimo. Tik nepamirškite kartais atsitraukti, atsikvėpti ir pasidžiaugti tuo, kas gera. Nes net ir pilname krizių pasaulyje, vis dar yra daug gražių dalykų. Ir tai taip pat svarbu pastebėti.
