Kodėl atvirų šaltinių žvalgyba tapo būtinybe
Pasaulis keičiasi akimirksniu. Kol dar prieš dešimtmetį apie krizę sužinodavome iš vakaro žinių ar rytinio laikraščio, šiandien informacija plūsta nepertraukiamu srautu. Karas Ukrainoje, potvyniai Pakistane, politiniai perversmai Afrikoje – visa tai vyksta čia ir dabar, o mes galime stebėti beveik realiu laiku. Tačiau kaip atskirti grūdus nuo pelų? Kaip suprasti, kas iš tiesų vyksta, kai kiekvienas turi išmanųjį telefoną ir gali tapti žurnalistu?
Atvirų šaltinių žvalgyba, arba OSINT (Open Source Intelligence), nėra kažkas naujo. Žvalgybos agentūros šį metodą naudoja dešimtmečius, tačiau dabar jis prieinamas kiekvienam. Nebereikia turėti specialių leidimų ar prieigos prie slaptų duomenų bazių – didžioji dalis informacijos yra viešai prieinama internete. Reikia tik žinoti, kur ir kaip ieškoti.
Pats esu pastebėjęs, kaip per pandemiją žmonės ėmė sekti COVID-19 statistiką realiu laiku, kaip kilo susidomėjimas atvirais duomenimis apie oro uostų skrydžius, kai prasidėjo karas. Tai nėra šnipinėjimas – tai pilietinė žvalgyba, kuri padeda suprasti pasaulį, kuriame gyvename.
Socialiniai tinklai kaip informacijos auksas ir šiukšlynas viename
Twitter (dabar X) tapo pirmuoju informacijos šaltiniu daugeliui krizių. Prisiminkite bet kokį didesnį įvykį – pirmieji pranešimai visada atsiranda būtent čia. Tačiau čia ir slypi didžiausia problema: kaip atskirti tikrą informaciją nuo dezinformacijos?
Praktinis patarimas: niekada nepasitikėkite vienu šaltiniu. Jei matote dramatišką nuotrauką ar vaizdo įrašą, pirmiausia patikrinkite, ar tai tikrai naujas turinys. Naudokite atvirkštinę paiešką Google Images ar TinEye. Dažnai paaiškėja, kad „šiandieninis” vaizdas iš tiesų yra prieš trejus metus darytoje kitoje šalyje.
Telegram kanalai tapo ypač svarbūs sekant konfliktus. Rusijos-Ukrainos kare būtent per Telegram pirmiausia pasirodydavo vietinių gyventojų pranešimai, vaizdo įrašai iš fronto linijos. Bet čia reikia būti dar atsargesniems – daugelis kanalų yra tiesiogiai susiję su propaganda. Sekite kelis skirtingų pusių kanalus, lyginkite informaciją, ieškokite nepriklausomų patvirtinimų.
Facebook grupės lokaliu lygmeniu dažnai pateikia vertingesnės informacijos nei tarptautinės žiniasklaidos priemonės. Kai įvyksta stichinė nelaimė ar neramumai, vietiniai gyventojai dalinasi realiu laiku tuo, kas vyksta jų gatvėse. Tik reikia mokėti rasti tas grupes ir suprasti kontekstą.
Geolokacijos magija ir kaip ji veikia
Vienas įspūdingiausių OSINT aspektų – galimybė nustatyti tikslią vietą, kur buvo padarytas vaizdas ar vaizdo įrašas. Skamba sudėtingai? Iš pradžių taip, bet pamažu įgyjate patirties.
Pradėkite nuo akivaizdžių dalykų. Ar vaizde matote gatvės pavadinimus, parduotuvių iškabas, automobilių numerius? Tai pirmieji raktai. Toliau – architektūra. Pastatų stilius, langų forma, stogų tipas – visa tai gali pasakyti, kuriame pasaulio regione esate.
Naudokite Google Street View kaip savo geriausią draugą. Jei turite bent apytikslę vietą, galite „vaikščioti” gatvėmis ir palyginti, kas matote ekrane su tuo, kas vaizde. Kartais tai užtrunka valandas, bet kai randi tikslią vietą – jausmas neapsakomas.
Saulės kampas ir šešėliai taip pat gali padėti. Yra nemokamų įrankių, leidžiančių apskaičiuoti, kokiu metų laiku ir paros metu galėjo būti padarytas vaizdas pagal šešėlių ilgį ir kryptį. Skamba kaip CSI serialas, bet tai tikrai veikia.
Satelitiniai vaizdai ir jų prieinamumas
Dar prieš dešimtmetį satelitiniai vaizdai buvo prieinami tik vyriausybėms ir stambioms korporacijoms. Dabar galite nemokamai pasiekti gana detalius vaizdus per kelias sekundes. Planet Labs, Sentinel Hub, Google Earth – visi šie įrankiai suteikia galimybę stebėti pokyčius žemės paviršiuje.
Praktiškai tai reiškia, kad galite pastebėti karinius pajudėjimus, stebėti miškų gaisrų plitimą, vertinti potvynių mastą ar net skaičiuoti pabėgėlių stovyklose esančias palapines. Sentinel-2 satelitai atnaujina vaizdus kas kelias dienas, o kai kurie komerciniai satelitai gali fotografuoti tą pačią vietą kasdien.
Žinoma, reikia mokėti skaityti tuos vaizdus. Tai nėra kaip žiūrėti į Google Maps – dažnai matote tik spalvų dėmes. Bet pamažu akis įpranta atpažinti tankus, lėktuvus, pastatus. Yra puikių internetinių vadovų, kaip tai daryti.
Labai naudingas metodas – lyginti vaizdus laike. Paimkite vaizdą prieš įvykį ir po jo. Pokyčiai tampa akivaizdūs. Susprogdintas tiltas, sudegusi gamykla, nauji įtvirtinimai – visa tai matosi iš kosmoso.
Automatizuoti įrankiai ir dirbtinis intelektas
Neįmanoma rankiniu būdu sekti visų socialinių tinklų, naujienų portalų ir kitų šaltinių. Čia į pagalbą ateina automatizacija. Yra daugybė įrankių, kurie gali stebėti konkrečius raktinius žodžius, geografines vietas ar net veidus.
TweetDeck (nors ir keičiasi po X pertvarkymų) leidžia sukurti kelis stulpelius su skirtingais paieškos kriterijais. Galite vienu metu stebėti kelias krizes, sekti konkrečius žurnalistus ar analizuoti hashtag’us. Google Alerts – senas, bet patikimas įrankis, kuris praneša, kai internete pasirodo nauja informacija pagal jūsų nustatytus kriterijus.
Sudėtingesni įrankiai kaip Maltego ar Bellingcat’s tools leidžia vizualizuoti ryšius tarp skirtingų duomenų šaltinių. Tai ypač naudinga, kai bandote suprasti sudėtingas situacijas su daugybe veikėjų.
Dirbtinis intelektas vis labiau integruojamas į OSINT. Automatinis vaizdų analizavimas, fake news aptikimas, net emocijų analizė socialiniuose tinkluose – visa tai jau realybė. Tačiau niekada nepasitikėkite tik AI – visada reikia žmogiško patikrinimo.
Saugumo ir etikos klausimai
Kai pradedi gilintis į OSINT, greitai susiduri su jautriu klausimu: ar tai, ką darau, etiška? Ar neperžengiu ribos? Viena vertus, visa informacija yra vieša. Kita vertus, jos agregavimas ir analizė gali atskleisti dalykų, kurių žmonės nenorėtų atskleisti.
Pirmasis principas – nedaryk žalos. Jei analizuojate konfliktą, būkite atsargūs su informacija, kuri galėtų pakenkti civiliams. Neskelbkite tikslių pabėgėlių stovyklų vietų, neatskleiskite slėptuvių koordinačių, neidentifikuokite žmonių, kurie gali būti pavojuje.
Antrasis principas – patikrinkite ir dar kartą patikrinkite. Dezinformacija plinta greičiau nei tiesa. Jei klystate ir paskelbiame klaidingą informaciją, galite prisidėti prie chaoso. Geriau pavėluoti su teisinga informacija nei būti pirmiems su klaidinga.
Savo saugumas taip pat svarbus. Jei analizuojate jautrias temas, naudokite VPN, apsvarstykite anoniminį naršymą per Tor. Kai kurios vyriausybės ar grupuotės nepalankiai žiūri į tuos, kas stebi jų veiksmus. Nebūkite naivūs – internetas nėra toks anonimiškas, kaip atrodo.
Bendruomenė ir kolektyvinis darbas
Vienas gražiausių OSINT aspektų – tai bendruomenė. Bellingcat, GeoConfirmed, OSINT Technical – tai tik kelios iš daugelio iniciatyvų, kur žmonės iš viso pasaulio bendradarbiauja, kad atskleistų tiesą.
Twitter’yje (X) egzistuoja visa OSINT bendruomenė, kuri realiu laiku analizuoja įvykius. Kai prasideda krizė, šimtai žmonių pradeda ieškoti informacijos, tikrinti faktus, dalintis radiniais. Tai tarsi kolektyvinis detektyvų darbas.
Discord serveriai ir Slack kanalai tapo virtualiais operacijų centrais. Čia galite užduoti klausimus, pasidalinti savo radiniais, gauti grįžtamąjį ryšį iš patyrusiųjų. Mokymasis iš kitų yra greičiausias būdas tobulėti.
Tačiau būkite atsargūs su informacijos dalijimusi. Ne visi bendruomenės nariai turi geras intencijas. Kai kurie gali būti dezinformacijos skleidėjai, kiti – tiesiog ieško dėmesio. Išmokite atpažinti patikimus šaltinius ir ekspertus.
Kai realybė aplenkia fikcijas
Grįžtant prie pradžios – kodėl visa tai svarbu? Gyvename laikais, kai informacija yra galia, bet tik jei moki ją naudoti. Vyriausybės ir korporacijos seniai supranta OSINT vertę. Dabar ir eiliniai piliečiai gali turėti prieigą prie panašių įrankių ir metodų.
Ar tai reiškia, kad kiekvienas turėtų tapti OSINT analitiku? Žinoma, ne. Bet supratimas, kaip veikia informacijos srautai, kaip patikrinti faktus, kaip atpažinti manipuliaciją – tai būtini XXI amžiaus įgūdžiai. Ypač krizių metu, kai emocijos užgožia protą, o dezinformacija plinta kaip gaisras.
Pradėkite nuo mažų dalykų. Kai matote dramatiškų naujienų, sustokite sekundei. Paklauskite savęs: kas šaltinis? Ar yra patvirtinimų iš kitų šaltinių? Ar vaizdas tikrai naujas? Šie paprasti klausimai jau padės jums labiau orientuotis informacijos sūkuryje.
Naudokite prieinamus įrankius. Dauguma jų nemokami ar turi nemokamas versijas. Google Earth, TinEye, Twitter paieška – visa tai jau jūsų rankose. Skirkite laiko pasimokti, kaip jais naudotis efektyviai.
Ir svarbiausia – išlaikykite kritinį mąstymą. OSINT įrankiai yra galingi, bet jie nėra stebuklingi. Jie tik padeda surinkti ir analizuoti informaciją. Galutines išvadas daro žmogus. Ir tas žmogus gali klysti. Todėl visada būkite atviri naujoms įžvalgoms, pasirengę koreguoti savo supratimą, kai atsiranda naujų faktų.
Pasaulis niekada nebus toks pat kaip anksčiau. Krizės vyks ir toliau, informacijos srautai tik didės. Bet turėdami tinkamus įgūdžius ir įrankius, galime ne tik stebėti, bet ir suprasti, kas iš tiesų vyksta. O supratimas – tai pirmasis žingsnis link bet kokio sprendimo.
